vaikūkštis

vaikū́kštis sm. (1) NdŽ, Sd, Brs; M, Rtr, KŽ žr. vaikiūkštis: 1. Šts Tavo vaikū́kštis pradės rėplinėti Gd. Žmogus išmintingas, du vaikūkšteliù [turi] Krtn. Viena pati paliekta su tuo mažu vaikūkšteliù KlvrŽ. Tas vaikūkštẽlis toks menkas yr Kl. Ka jau vaikūkštalis teip dailiai prašo, negalia motinos širdelė atsakyti S.Čiurl. 2. Ka ta ano (barsuko) žmona yr su vaikū́kščiais, ka ana pula ant viršaus Sd.